- išbėginti
- išbėgi̇̀nti vksm. Greičiaũ kélk púodą – išbėgi̇̀nsi píeną!
.
.
išbėginti — išbėgìnti caus. išbėgti 4: Statinę pagadinai ir girą išbėginaĩ Snt. ║ Kam išbėginaĩ putrą? J. Išbėginaĩ puodą Lp. Lapė barščius išbėgino, paukščių kojas paplikino Gaig176. bėginti; apibėginti; įbėginti; išbėginti; nubėginti; pabėginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
apibėginti — apibėgìnti tr. sukergti: Šmotą kumelių apibėgìnsiu Pln. bėginti; apibėginti; įbėginti; išbėginti; nubėginti; pabėginti; prabėginti; pribėginti; subėginti; … Dictionary of the Lithuanian Language
bėginti — bėgìnti, ìna, ìno tr., bėginti, ina, ino, 1. Š caus. bėgti 1: Žirgelį bėgini Žr. 2. tekinti, leisti lietis: Cibulės dera ir ašaroms bėginti Šts. Mat bėgini, o sakiau neišbėgink kavos iš sūdo J. 3. vairuojant varyti (laivą): Kapteinis… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbauginti — 2 išbaugìnti tr. išbėginti, leisti išbėgti: Neišbaugyk pieno! Jrb. | refl.: Viriau daug pieno, bet išsibaugìno Kb. bauginti; išbauginti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbėgenti — žr. išbėginti: Matai, išbėgenaĩ bevirdama visą pieną Ds. bėgenti; išbėgenti … Dictionary of the Lithuanian Language
išleisdinėti — iter. dem. išleisti. 1. išlydėti išeinantį: Išleisdinėja mane – eik su Dievu! Dv. 2. ištekinti, išbėginti: Ekšę, pieną išleisdinėsi Azr. 3. teikti, gaminti spaudą: Nori išleisdinėti laikraštį K.Būg. Išleisdinėjo knygutes Dv. 4. nelaikyti… … Dictionary of the Lithuanian Language
išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
nubėginti — nubėgìnti 1. caus. nubėgti 1: Pempelė, pempelė pasijuosus, pasikišus kirvelį nušokino, nubėgino žaliojon girelėn Plš. 2. caus. nubėgti 5. ║ Žiūrėk, nenubėgink tu jam pieno Lp. Išleidai burokus ir nubėginai visus taukus Grg. bėginti; apibėginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabėginti — pabėgìnti 1. caus. pabėgti 3: Pabėgìnk arklį, ar gerai kojas neša Sv. 2. tr. sukergti: Tą karvę jau pabėgìno Nm. bėginti; apibėginti; įbėginti; išbėginti; nubėginti; pabėginti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prabėginti — prabėgìnti caus. prabėgti 7: Nemokšiškai besivaikydamas prabėginsi savo gyvenimą rš. bėginti; apibėginti; įbėginti; išbėginti; nubėginti; pabėginti; prabėginti; pribėginti; subėginti; … Dictionary of the Lithuanian Language